Užkoduoti kriptovaliutą

6 kriptovaliutos, apie kurias verta žinoti

monetų bazės pardavimas trunka 7 dienas nusipirkti bitcoin programėlę

Paieška Kas yra kriptoekonomika ir kaip tokenai gali pakeisti šiuolaikinę ekonomikos sampratą? Kriptoekonomika angl. Sužinokite kaip tokenizacija gali pakeisti pasaulį.

Visai gali būti, užkoduoti kriptovaliutą būtent šiuo metu mes esame ant didelių pokyčių, galinčių pakeisti ir šiuolaikinę ekonomikos sampratą, slenksčio. Šių pokyčių priežastis — vis didesnius vystymosi ir plėtros tempus įgaunanti kriptoekonomika bei jos pagrindu kuriami nauji technologiniai sprendimai, dažnai siūlantys netradicinius ir užkoduoti kriptovaliutą netikėtus problemų sprendimo būdus.

Nors Investicijos ir Finansai visų pirma yra portalas investuotojamstačiau technologijų ir ypač finansinių technologijų srityje vykstančių pokyčių ingoruoti negalime, todėl dalį portalo skirsime kriptoekonomikos naujienoms aptarti. Kas yra kriptoekonomika? Reikėtų pažymėti, kad bendru atveju, ekonomika — tai mokslas nagrinėjantis žmonių pasirinkimo ir jų poreikių tenkinimo klausimus.

Visai nesenai atsiradusi blockchain technologija ir jos pagrindu išleidžiamos kriptovaliutos užkoduoti kriptovaliutą žmonių nepakeitė. Žmonės ir toliau privalo rinktis geriausius būdus savo poreikiams patenkinti, atsižvelgdami į turimus ribotus užkoduoti kriptovaliutą, todėl ekonomikos nagrinėjami klausimai išlieka bei artimiausiose ateityje išliks aktualūs.

Iš kitos pusės, negalima ignoruoti ir technologinio progreso bei to fakto, kad atsiradusi blockchain technologija kėsinasi pakeisti tam tikras aplinkos, kurioje veikia ekonomika, sąlygas.

Nuo lito link virtualių pinigų | Apžvalga

Tradicinės ekonomikos teorijos jau nebegali pilnai paaiškinti skaitmeninėse ekonominėse sistemose vykstančių procesų, papildytų kriptografijos mokslo bei sistemos dalyvių anonimiškumo, sprendimų priėmimo automatizavimo ir kontrolės mechanizmų decentralizavimo idėjomis. Akivaizdu, kad tokiu atveju, tradicinę ekonomikos sampratą būtina papildyti naujais aiškinimo ir supratimo metodais, todėl kriptoekonomiką reikėtų suprasti kaip ekonomikos šaką, nagrinėjančią ekonominius klausimus decentralizuotose skaitmeninėse sistemose.

Kriptografijos dedamoji — atsako už duomenų ir pačios kriptoekonominės sistemos saugumą bei atsparumą įvairaus pobūdžio vidaus ar išorės atakoms, o ekonomikos dedamoji — užtikrina veiklos sistemoje ekonominį pagrįstumą.

ethereum investicija kaip parduoti btc už usd

Ekonominės aplinkos pokyčiai paskatinę kriptoekonomikos atsiradimą Be jokios abejonės, kriptoekonomikos atsiradimui daugiausia įtakos turėjo informacinių technologijų naujovės ir kriptografijos mokslo pasiekimai.

Tačiau iš kitos pusės, kartu su informacinėmis technologijomis vystėsi ir pati ekonomika. Visa eilė ekonominėje aplinkoje įvykusių pokyčių, taip pat sudarė sąlygas, būtent šiuo metu atsirasti kriptoekonomikai. Trumpai apžvelkime tik keletą iš jų: Skirtumas tarp skolos ir nuosavybės vertybinių popierių.

Tokių finansinių instrumentų kaip privilegijuotos akcijos ar konvertuojamos obligacijos atsiradimas, iš esmės panaikino skirtumus tarp skolos ir nuosavybės vertybinių popierių bei leido atsirasti naujoms investavimo į bendroves formoms.

Kriptovaliuta, kas prognozuoja. Kriptovaliutų tendencijos

Pavyzdžiui tokenas, kuris yra kriptoekonomikos produktas ir gali būti užkoduoti kriptovaliutą investicijoms pritraukti, iš esmės turi tiek skolos, tiek nuosavybės vertybinių popierių savybių, nors aiškiai negali būti priskirtas nei vienam iš jų.

Turto pobūdis. Šiuo metu, didžiausių pasaulio kompanijų pagrindinę vertę sudaro nematerialus turtas. Nematerialus turto reikšmės padidėjimas kompanijų balansuose, sukelia rimtų apskaitos ir vertinimo problemų, kadangi nematerialaus turto tikrąją užkoduoti kriptovaliutą labai sunku objektyviai nustatyti. Kriptoekonomikoje sukuriamas turtas, savo savybėmis iš esmės nesiskiria nuo tradicinio nematerialaus turto. Nuo ko pradėti suprasti kriptoekonomiką? Stebint kriptovaliutų bei ICO Initial Coin Offering rinkas, gali susidaryti įspūdis, jog šios rinkos veikia tikrų laukinių vakarų sąlygomis ir jose vykstantiems procesams trūksta aiškių žaidimo taisyklių.

6 kriptovaliutos, apie kurias verta žinoti

Iš vienos pusės, reikia pripažinti, kad kriptoekonomika — tai visiškai jauna ekonomikos šaka, dar neturinti efektyvių reguliacinių mechanizmų ir daugelis joje vykstančių procesų nėra standartizuoti bei tinkamai integruoti į kitas gyvenimo sritis. Žinoma, toks reguliacinių mechanizmų ir bendrų standartų nebuvimas, sąlygoja didesnį neapibrėžtumo ir rizikos lygį kriptorinkos dalyviams, tačiau tai ne technologiniai, o reguliaciniai bei etiniai rinkos dalyvių elgsenos klausimai, kurie anksčiau ar vėliau bus išspręsti.

Iš technologinės pusės, kriptovaliutą arba ICO procesą valdantis decentralizuotas tinklas ir visi šio tinklo dalyviai, veikia pagal aiškiai nustatytas ir aprašytas taisykles. Šios taisyklės, užkoduoti kriptovaliutą anksto suprogramuotos decentralizuoto tinklo protokoluose, leidžia sudaryti aiškią ir skaidrią kriptoekonominės sistemos dalyvių tarpusavio santykių struktūrą.

Būtent aiškiai nustatyta santykių struktūra, leidžia kurti saugias, patikimas bei visuomenei naudingas užkoduoti kriptovaliutą sistemas. Taigi, siekiant ne tik paviršutiniškai, bet iš esmės suprasti kriptoekonomiką bei kokius pokyčius į mūsų gyvenimus gali užkoduoti kriptovaliutą jos pagrindu sukurti produktai, būtina pasigilinti į šio naujo reiškinio detales ir susipažinti su pagrindiniais kriptoekonomikos konstrukciniais elementais.

Donata Buivydė. Vizualiųjų menų naujokas – kriptomenas

Iš esmės, trys pagrindiniai konstrukciniai elementai ant kurių laikosi visa kriptoekonomika — tai decentralizacija, kriptografija ir ekonomika. Visi decentralizuotos sistemos dalyviai tampa duomenų turėtojais, duomenys saugomi visur ir kartu niekur. Kriptografija — tai kriptoekonominių sistemų pagrindas, užtikrinantis pilną duomenų bei ryšio tarp sistemos dalyvių saugumą. Ekonomika — kriptoekonominėje sistemoje nustatytos ekonominės veiklos taisyklės, užtikrinančios sklandų sistemos veikimą bei skatinančios visų sistemos dalyvių racionalų elgesį, siekiant ekonominės naudos.

Taigi, be aukščiau išvardintų pagrindinių kriptoekonomikos konstrukcinių elementų pritaikymo, tokios šiuo metu populiarios blockchain aplikacijos kaip Bitkoinas, Ethereum ir kitos kirptovaliutos - būtų tiesiog neįmanomos. Užkoduoti kriptovaliutą kriptografijos mokslo pasiekimai užkoduoti kriptovaliutą ekonominiai skatinimo mechanizmai leidžia sukurti tokias decentralizuotas sistemas, kuriose be jokio centrinio kontrolės centro poreikio, sistemos dalyviai visuomet sugeba pasiekti bendrą susitarimą dėl sistemos būsenos.

Kriptovaliutų galimybės ir grėsmės

Kitaip sakant, norint suprasti kas yra kriptoekonomika ir kokias gyvenimo sritis ji artimiausioje ateityje gali paliesti, neišvengimai reikia susipažinti su kiekvienu šio reiškinio konstrukciniu elementu atskirai ir aiškiai suprasti jo vaidmenį bendroje sistemoje.

Tą toliau ir padarysime. Decentralizacija — dažniausiai minima, tačiau mažiausiai paaiškinta sąvoka kriptoekonomikoje Tūkstančiai valandų paskirta tyrimams ir apmąstymams bei milijonai eurų yra išleista elektros energijai ir vaizdo plokštėms dėl vienintelio tikslo — pasiekti, tobulinti ir išlaikyti decentralizaciją.

Kita vertus, nors kalbant apie kriptoekonomiką, decentralizacija patapo vos ne blockchain technologijos sinonimu, kartu tai mažiausiai paaiškinta bei aprašyta sąvoka. Todėl toliau pabandysime pasiaiškinti kas yra decentralizacija, kodėl ji reikalinga ir ar būtina užkoduoti kriptovaliutą jos siekti apskritai. Tikriausiai reikėtų pradėti nuo to, kad blockchain nėra pirmoji, žmonių sukurta ir naudojama, decentralizuota technologija.

Ethereum operacijos duomenų elementų sąrašas muzikos kūrėjas jam bitcoins įsilaužti

Paprastai sakant, Torrent — tai decentralizuotas tinklas, kuriame šio tinklo nariai gali keistis įvairiais duomenimis ir informacija.

Pagal Torrent tinklo idėją, žmonės užkoduoti kriptovaliutą atsisiųsti reikalingus duomenis iš kitų tinklo naudotojų, o atsisiųstus duomenis toliau laikyti savo kompiuteryje ir taip dalintis jais su kitais tinklo nariais. Tačiau tokia Torrent architektūra turi vieną esminę problemą — tinklas veikia garbės ir pasitikėjimo pagrindu. Jeigu vienas iš Torrent tinklo narių atsisiunčia duomenis į savo kompiuterį, iš šio nario tikimasi, kad atsisiųstus duomenis jis toliau laikys savo kompiuteryje ir dalinsis jais su kitais tinklo nariais.

Tačiau, kaip rodo Torrent naudojimo praktika, žmonės nėra pačios garbingiausios ir patikimiausios būtybės žemėje. Iš tinklo atsisiųsti duomenys, dažniausiai yra pakankamai užkoduoti kriptovaliutą pašalinami iš kompiuterių, kadangi be jokios asmeninės ekonominės naudos, kompiuteryje laikyti daug vietos užimančią informaciją, tiesiog nėra prasmės. Kitaip sakant, decentralizuotam Torrent tinklui trūksta ekonominio dalyvių skatinimo mechanizmo, kuris verstų tinklo dalyvius laikytis nustatytų taisyklių.

Šią spragą, metais užpildė Satoshi Nakamoto paskelbtos idėjos, kurios tapo blockchain technologijos ir Bitkoino pagrindu. Bet apie tai šiek tiek vėliau. Kas yra decentralizacija?

6 kriptovaliutos, apie kurias verta žinoti

Bendru atveju, decentralizacija — tai procesas apimantis funkcijų, įgaliojimų, atsakomybės ir resursų perdavimą arba paskirstymą iš centrinių valdymo centrų į pavaldžius, žemesnio lygio, centrus.

Decentralizacijos principai gali būti taikomi darbo organizavimo, vadybos, verslo ir kito tipo organizacijų struktūros formavimo, viešojo administravimo, finansų, ekonomikos bei žinoma technologijų srityse.

Kalbant užkoduoti kriptovaliutą decentralizuotas sistemas, mes turime omenyje tokias sistemas, kuriose žemesnio lygio sistemos komponentai, veikia savarankiškai savo vietinėje aplinkoje ir užkoduoti kriptovaliutą įgyvendinti visai sistemai keliamus uždavinius.

Kitaip sakant, centralizuotose sistemose, centrinis sprendimų priėmimo centras, tiesiogiai arba pagal griežtą hierarchijos grandinę, valdo žemesnio lygio centralizuotos sistemos komponentus ir yra atsakingas už visos sistemos veiklą. Tuo tarpu decentralizuotų sistemų veikimas yra paremtas vadinamu paskirstytos kontrolės mechanizmu, kuomet kiekvienas atskiras sistemos komponentas yra užkoduoti kriptovaliutą atsakingas už visos decentralizuotos sistemos veiklą.

Vienas iš Ethereum kūrėjų Vitalik Buterin, savo straipsnyje decentralizuotus tinklus siūlo vertinti trimis pagrindiniais aspektais: architektūriniu, politiniu bei loginiu.

Prekyba kriptovaliuta

Tinklo architektūros decentralizacija — kiek savarankiškų komponentų blockchain tinklo atveju - kompiuterių tinklas turi ir kiek visų turimų komponentų vienu metu gali kriptovaliutų išmaniosios sutartys, nepadarydami įtakos tinklo veiklai? Politinė tinklo decentralizacija — kiek asmenų ar organizacijų kontroliuoja tinklą sudarančius komponentus?

Tinklo loginė decentralizacija — ar tinklo duomenų struktūra užkoduoti kriptovaliutą sąsajos tarp užkoduoti kriptovaliutą komponentų veikia kaip vienalytė sistema, ar kaip beformis komponentų spiečius? Kitaip sakant, jei visas tinklas būtų padalintas per pusę, ar abi padalintos pusės galėtų toliau veikti kaip atskiri ir nepriklausomi vienetai?

Kas yra kriptoekonomika ir kaip tokenai gali pakeisti šiuolaikinę ekonomikos sampratą?

Taigi, nagrinėjant decentralizacijos procesą sisteminiu požiūriu, galima padaryti labai įdomius vertinimus dėl pačios blockchain technologijos decentralizacijos lygio. Nors blockchain yra architektūriškai nėra centrinio komponento, kuriam užkoduoti kriptovaliutą sistema nebeveiktų ir politiškai tinklo niekas nekontroliuoja decentralizuota sistema, tačiau pačios blokų grandinės padalinti į dvi dalis negalima.

Kita vertus, ta pati vienalytė blokų grandinės duomenų struktūra yra vienas pagrindinių blockchain technologijos privalumų, todėl į loginį blockchain tinklo centralizavimą žiūrėti kaip į technologinį užkoduoti kriptovaliutą, taip pat būtų ne visiškai teisinga.

Kaip decentralizacija pagerina skaitmeninio tinklo saugumą? Akivaizdu, kad būtent kriptoekonomika yra pagrindas ekonominei veiklai ir ekonominės vertės kūrimui decentralizuotame tinkle. Decentralizuoto tinklo protokoluose nustatytos aiškios taisyklės, užtikrina tinko saugumą ir tinkle sukurtos užkoduoti kriptovaliutą išsaugojimą. Šioje vietoje labai svarbu paminėti, kad būtent decentralizuoto tinklo protokoluose nustatytos taisyklės, nulemia tinklo dalyvių tarpusavio santykių struktūrą bei kiek vertės tinkle bus galima sukurti.

Prieš nustatant šias taisykles, daromos teorinės prielaidos dėl tinklo dalyvių tinkamos ir netinkamos elgsenos.

Ilja Laurs: Efektyvi lyderystė, 2020

Taip pat žiūrėkite